Registruokis tel: 8-37-311274, Savanorių pr. 284, Kaunas (”Ortopedijos technika” pastate)
Dirbame kasdien rpstomatologija@gmail.com

Naudinga informacija

Dantų implantų priežiūra

dantu implantai

Žmonės, kurie turi dantų implantus, turi prižiūrėti juos kaip ir sveikus dantis, tačiau taip pat dar yra keletas taisyklių, kuriomis reiktų vadovautis, kad implantai sėkmingai ir ilgai funkcionuotų burnoje.

  1. Pacientams, turintiems implantus, griežtai draudžiama implantų valymui naudoti smeigtukus, sąvaržėles ir kitus metalinius daiktus, kurie gali subraižyti metalinius paviršius ir skatinti apnašų kaupimąsi ant jų.
  2. Dantų šepetėlis.Kasdienei implantų priežiūrai rekomenduojama naudoti minkštą dantų šepetėlį. Valant šepetėlio šereliai kontaktuoja su metaliniais paviršiais 45 laipsnių kampu, taip sumažinant jų subraižymo ir minkštųjų audinių pažeidimo riziką. Vieno danties šepetėlis palengvina pavienių implantų ir tarpdančių apie juos priežiūrą. Implantų priežiūrai taip pat galima naudoti elektrinius šepetėlius. Jais burną valyti paprasčiau, todėl net apie 95 % pacientų tokį valymo būdą vertina palankiai. Elektrinio šepetėlio šereliai kaip ir rankinių turi būti minkšti.
  3. Tarpdančių šepetėliai.Tarpdančių šepetėlį naudoti vieną arba du kartus per dieną sunkiai prieinamiems tarpdančiams valyti. Dėl implantų ir atramų paviršių subraižymo rizikos rekomenduojama naudoti šepetėlius, kurių metalinė viela yra padengta nailono sluoksniu. Šepetėlio dydis turi būti parenkamas pagal tarpdančio plotį.
  4. Tarpdančių siūlas. Tarpams tarp implantų rekomenduojamas ir dantų siūlas ar juosta. Specialiai pritaikytas siūlas (Superfloss), kurio vienas galas yra kietesnis, lengvai prakišamas pro tarpdantį.
  5. Skalavimo skystis.Kai yra sričių, kurias sunku išvalyti, rekomenduojama periodiškai naudoti antiseptinį burnos skalavimo skystį, kurio sudėtyje būtų chlorheksidino gliukonato.
  6. Turintiems dantų implantus profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti ne rečiau kaip kas 3-6 mėnesius.    

Svarbu žinoti:

Gerai prižiūrintis dantis sveikas žmogus turi atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą 1–2 kartus per metus.

  • Asmeniui, neturinčiam higienos įpročių, apnaÅ¡os ir konkrementai formuojasi daug greičiau, todėl profesionali burnos higienos procedÅ«ra turi bÅ«ti atliekama kas 3–4, o sergantiems periodonto ligomis – kas 1–4 mėnesius.
  • Ortodontinio gydymo metu profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti kas 1–3, o neÅ¡iojantiesiems implantus ne rečiau kaip kas 3–6 mėnesius.
  • Labai svarbu stebėti burnos ertmės bÅ«klę nėštumo laikotarpiu.

 

Dantenų uždegimas nėštumo laikotarpiu

dantenu uzdegimas

Pats nėštumas nėra dantenų uždegimo priežastis. Dažnai pastojus hormonai sunkina esamą dantenų būklę.

   Nėščiųjų dantenų uždegimas – tai dažniausiai pasitaikanti dantenų liga nėštumo metu, kuri vystosi kaip atsakas į organizmo hormoninius pokyčius. Būsimoms mamoms padidėja hormonų estrogenų ir progesterono kiekis, dėl to, dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms. Tai sukelia uždegimą. Gingivitas dažniausiai prasideda antrą nėštumo mėnesį. Palaipsniui požymiai sunkėja ir aštuntame mėnesyje pasireiškia sunkiausia forma. Negydomas gali sukelti periodonto ligas. Simptomai: patinusios, paburkusios, paraudusios, skausmingos dantenos, kraujavimas iš dantenų valant šepetėliu ar tarpdančių siūlu. Pastebėjus nėštuminio gingivito simptomus, būtina apsilankyti pas savo burnos higienistą. Jis įvertins situaciją ir parinks tinkamą gydymą bei profilaktines priemones. Uždelstas ir negydytas gingivitas gali išsivystyti į rimtesnę ligą- periodontitą. Dauguma moterų išsigąsta ir nustoja valytis dantis galvodamos, kad dantenų kraujavimą ir sukėlė intensyvus  valymas šepetėliu. Tačiau tai dar labiau pakenkia burnos ertmės higienai. Esant dantenų uždegimui labai svarbu reguliariai valyti dantis šepetėliu su fluoro turinčiomis pastomis, naudoti tarpdančių siūlą, skalavimo skysčius.

     Apnašose esančios bakterijos, o  ne hormonai yra infekcijos šaltinis, kuris sukelia gingivitą.

     Jeigu nėščiosios burnos sveikata gera, burnos higiena puiki, tai nėštumo metu išreikštų dantenų pokyčių gali ir nebūti.

 

Rekomendacijos kūdiko besilaukiančioms mamoms:

  1. Valyti dantis mažiausiai du kartus per dieną, po 2- 3 minutes su šepetėliu ir fluoro turinčia pasta. Jei valantis dantis pykina, patariama pasirinkti dantų pastą, turinčią švelnesnį skonį. Jei tai problemos neišsprendžia galima valyti dantis su šepetėliu be dantų pastos, bet po to burną skalauti fluoro turinčiu skalavimo skysčiu. Kad mažiau pykintų naudoti mažą dantų šepetėlį. Valant dantis galvą reikėtų palenkti žemyn, link kriauklės. Tokia padėtis atpalaiduoja gerklę ir leidžia išvalyti sunkiau pasiekiamus krūminių dantų sritis.
  2. Kasdien naudoti tarpdančių siūlą, kuris padės pašalinti apnašas iš tarpdančių ir po dantenomis (sunkiai dantų šepetėliui prieinamose vietose).
  3. Jei nėščiąją dažnai pykina ir ji vemia, tai dantis gadina išskiriamos rūgštys. Todėl kaskart reikia gerai išskalauti burną vandeniu, bet nepulti valyti dantų su pasta. Mat emalis šiuo metu labai pažeidžiamas, galima dantims dar labiau pakenkti. Juos valyti derėtų po gero pusvalandžio.
  4. Besilaukiančiai mamai rekomenduojama valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, pieno produktų, žuvies, liesos mėsos, mažiau perdirbto, konservuoto maisto. Labai svarbūs motinos mityboje vitaminai D, A, B, C, fosforo ir kalcio santykis. Jei moters maisto racione yra pakankamai kalcio, kurį gauna vaisius, ji kalcio nepraranda. Puikiausias desertas- sūris. Jis stabdo ėduonies susidarymą, nes savo sudėtyje turi didelį kalcio ir fosforo kiekį.
  5. Reguliariai lankytis ir nepraleisti vizitų pas gydytoją odontologą.
  6. Atkreipti dėmesį į dantenų pokyčius nėštumo metu. Pastebėjus dantenų uždegimo simptomus, apsilankyti pas burnos higienistą.
  7. Kosmetines dantų gydymo procedūras, kurios nėra svarbios ir skubios (pvz: dantų balinimas) atidėti po gimdymo.
  8. Idealu, kai moteris dar prieš planuodama nėštumą yra susigydžiusi dantis bei profilaktiškai lankosi pas burnos priežiūros specialistus.

   Tinkamiausias laikas odontologinėms procedūroms nėštumo metu yra antras nėštumo trimestras (4- 6mėn.). Gydytis pirmame trimestre nerekomenduojama, kad būtų sumažinta bet kokia galima rizika pakenkti vaisiui. (Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius formuojasi visi pagrindiniai vaisiaus organai, ir šis laikotarpis yra pats svarbiausias vaiko vystymuisi). Trečias trimestras taip pat netinkamas, nes odontologinė kėdė mamai nepatogi. Kai gulima ant nugaros spaudžiama vena, taip gali sutrikti kraujo cirkuliacija, o dėl patirto streso atsiranda priešlaikinio gimdymo grėsmė.

Periodontitas arba paradontozė

paradantoze

Kas yra periodontitas?

   Periodontitas yra sunkesnė liga nei gingivitas (dantenų uždegimas), pažeidžianti visus apydančio audinius. Pirmiausia uždegimas prasideda dantenose, vėliau jam išplitus ir užsitęsus, pažeidžia dantį prilaikantį raištį, kuris supa kaulą. Ligos progresas lemia dantų atramos netekimą ir klibėjimą, vėliau ir iškritimą.

Periodontitas vystosi lėtai ir neskausmingai, todėl ši liga yra labai paplitusi. Tyrimai rodo,  kad beveik kas antras vyresnis žmogus yra susidūręs su šia liga.

 Kokie yra periodontito atsiradimo rizikos veiksniai?

Periodontitą skatina bloga burnos ertmės, higiena, diabetas, rūkymas, paveldimumas.

Kokie periodontito pasireiškimo požymiai?

Lėtinis dantenų uždegimas; Dantenų kraujavimas; Blogas burnos kvapas; Didelis kiekis minkštųjų apnašų; Periodonto kišenių formavimasis; Dantų klibėjimas; Dantenų pūliavimas; Tarpų tarp dantų atsiradimas dėl kaulo tirpimo; Dantenų nusmukimas ir dantų šaknų apsinuoginimas (vizualiai pailgėja dantys).

Kaip gydomas periodontitas?

  • Reguliari profesionali burnos higiena – akmenų ir minkÅ¡to apnaÅ¡o valymas, dantų bei dantų Å¡aknų poliravimo procedÅ«ra.
  • Periodontologinės - chirurginės procedÅ«ros.

Ar yra gydomųjų dantų pastų, šepetėlių ir kt. burnos higienos prietaisų, skirtų naudoti sergant periodonto ligomis?

 Yra specialių pastų, turinčių savo sudėtyje priešuždegiminių medžiagų, antiseptinių, antibakterinių medžiagų, pvz., dantų pastos su vaistažolių ekstraktais, pasta su triklozanu, pasta su chlorheksidinu. Dantų šepetėlis turi būti minkštais šereliais. Yra specialūs pagalbiniai dantų šepetėliai, būtini sergant periodontitu – tai tarpdančių šepetėliai, juos parenka gydytojas, atsižvelgdamas į tarpdančių dydį. Papildomai po dantų valymo dantenų masažavimui bei tarpdančių išvalymui galima naudoti specialius aparatus – dantenų irigatorius.

Dantų apnašos

dantu apnasos

Dantų apnašos yra ant danties paviršiaus susidarančios medžiagų sankaupos, kurios yra pagrindinė dantų ėduonies ir periodonto ligų išsivystymo priežastis. Apnašos pradeda formuotis 10 -14 valandų po dantų valymo šepetėliu.

Dantų apnašos gali būti matomos plika akimi arba išryškėja nudažius specialiomis medžiagomis (pvz., fuksinu, metileno mėliu). Apnašos gali kauptis ir virš dantenų, ir po dantenomis. Napašalintos minkštosios apnašos ilgainiui mineralizuojasi, kietėja ir tampa dantų akmenimis, t.y. konkrementais. Jie patys kraštinio periodonto uždegimo nesukelia, bet sudaro sąlygas kauptis minkštosioms apnašoms, kuriose yra periodonto ligas sukeliančių mikroorganizmų.

Rekomenduojama du kartus per metus apsilankyti pas burnos higienistą, kad jis atliktų profilaktinę procedūrą – dantų apnašų šalinimą. Profesionalus apnašų šalinimas atliekamas naudojant ultragarsinius skalerius, rankinius instrumentus, poliravimo priemones, smėliasrovės įrangą ir įvairias poliravimo pastas. Esant indikacijoms, tikslinga naudoti ir fluoro preparatus, kurie padėtų spręsti susidariusią problemą. Burnos higienistas apmokys kaip taisyklingai atlikti individualią burnos higieną namuose, bei parinks tam tinkamiausias priemones.

Svarbu suprasti, jog vienas burnos higienistas nepajėgus užtikrinti geros paciento burnos sveikatos. Pacientas turi suvokti, kad didele dalimi už tai yra atsakingas jis pats.   Jis turi tinkamai bei kokybiškai atlikti individualią burnos higieną, nes tik abipusis ir glaudus,  paciento ir burnos higienisto bendradarbiavimas lems gerus rezultatus.

Dantų priežiūra nešiojant breketus

breketai

Gydymas breketų sistema yra išbandymas pacientui.

Ortodontinio gydymo metu dantis reikia valyti daug dažniau, naudoti pastą su fluoru, tarpdančių siūlą, skalavimo skystį. Be pagrindinio dantų šepetėlio, būtina turėti keletą specialių. Dantų valymo kokybei daugiausia įtakos turi valymo kruopštumas ir tam skiriamas laikas.

Breketų sistema labai apsunkina burnos higieną. Aplink breketus, žiedus, lankus kaupiasi apnašos. Jas sudaro maisto likučiai, bakterijos, seilės. Nenuvalytos apnašos sukelia emalio dekalcinaciją, prasideda dantenų uždegimas, dantenos pabrinksta, pradeda kraujuoti. Dantenų uždegimo požymiai jau rodo, kad burnos higiena nepakankama ir yra apnašų. Apnašos suteikia dantims geltoną ar rusvą spalvą, atsiranda nemalonus kvapas. Todėl būtina dažnai ir kruopščiai valyti dantis pačiam, o kas 3-4 mėnesius lankytis pas burnos higienistą, kad profesionaliai atliktų burnos higienos procedūras.

Rekomendacijos pacientui:

  • Pirmiausia įprastu minkÅ¡tu Å¡epetėliu nuvalomi visi dantų pavirÅ¡iai: lÅ«piniai, kramtomieji, gomuriniai ir liežuviniai. Nuvalyti reikia ir liežuvį. Ortodonttinio gydymo metu Å¡epetėlius keisti.
  • Specialiu vieno danties Å¡epetėliu valomas lÅ«pinis dantų pavirÅ¡ius, ant kurio užklijuoti breketai. Vieno danties Å¡epetėliu ypač atidžiai reikia nuvalyti sritį tarp dantenų ir breketo, taip pat Å¡oninius danties pavirÅ¡ius po lanku, pačius breketus. Vieno danties Å¡epetėlis yra pritaikytas iÅ¡valyti sunkiau pasiekiamas vietas.
  • Tarpdančius reikia valyti tarpdančių siÅ«lu.
  • Tarpdančių Å¡epetėliai (cilindro ar eglutės formos). Jie ypač tinka breketams Å ie Å¡epetukai gaminami įvairių dydžių. Pacientams juos parinkti turėtų burnos higienistas.
  • Valyti reikia mažiausiai keturis kartus per dieną: po kiekvieno valgio bÅ«tina burną iÅ¡skalauti stikline vandens. PrieÅ¡ miegą reikia ypač atidžiai iÅ¡valyti visus dantis, iÅ¡skalauti burną, tarpdančių siÅ«lu iÅ¡valyti tarpdančius.