Dantenų uždegimas nėštumo laikotarpiu

Pats nėštumas nėra dantenų uždegimo priežastis. Dažnai pastojus hormonai sunkina esamą dantenų būklę.

   Nėščiųjų dantenų uždegimas – tai dažniausiai pasitaikanti dantenų liga nėštumo metu, kuri vystosi kaip atsakas į organizmo hormoninius pokyčius. Būsimoms mamoms padidėja hormonų estrogenų ir progesterono kiekis, dėl to, dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms. Tai sukelia uždegimą. Gingivitas dažniausiai prasideda antrą nėštumo mėnesį. Palaipsniui požymiai sunkėja ir aštuntame mėnesyje pasireiškia sunkiausia forma. Negydomas gali sukelti periodonto ligas. Simptomai: patinusios, paburkusios, paraudusios, skausmingos dantenos, kraujavimas iš dantenų valant šepetėliu ar tarpdančių siūlu. Pastebėjus nėštuminio gingivito simptomus, būtina apsilankyti pas savo burnos higienistą. Jis įvertins situaciją ir parinks tinkamą gydymą bei profilaktines priemones. Uždelstas ir negydytas gingivitas gali išsivystyti į rimtesnę ligą- periodontitą. Dauguma moterų išsigąsta ir nustoja valytis dantis galvodamos, kad dantenų kraujavimą ir sukėlė intensyvus  valymas šepetėliu. Tačiau tai dar labiau pakenkia burnos ertmės higienai. Esant dantenų uždegimui labai svarbu reguliariai valyti dantis šepetėliu su fluoro turinčiomis pastomis, naudoti tarpdančių siūlą, skalavimo skysčius.

Apnašose esančios bakterijos, o  ne hormonai yra infekcijos šaltinis, kuris sukelia gingivitą.

Jeigu nėščiosios burnos sveikata gera, burnos higiena puiki, tai nėštumo metu išreikštų dantenų pokyčių gali ir nebūti.

Rekomendacijos kūdiko besilaukiančioms mamoms:

1. Valyti dantis mažiausiai du kartus per dieną, po 2- 3 minutes su šepetėliu ir fluoro turinčia pasta. Jei valantis dantis pykina, patariama pasirinkti dantų pastą, turinčią švelnesnį skonį. Jei tai problemos neišsprendžia galima valyti dantis su šepetėliu be dantų pastos, bet po to burną skalauti fluoro turinčiu skalavimo skysčiu. Kad mažiau pykintų naudoti mažą dantų šepetėlį. Valant dantis galvą reikėtų palenkti žemyn, link kriauklės. Tokia padėtis atpalaiduoja gerklę ir leidžia išvalyti sunkiau pasiekiamus krūminių dantų sritis.
2. Kasdien naudoti tarpdančių siūlą, kuris padės pašalinti apnašas iš tarpdančių ir po dantenomis (sunkiai dantų šepetėliui prieinamose vietose).
3. Jei nėščiąją dažnai pykina ir ji vemia, tai dantis gadina išskiriamos rūgštys. Todėl kaskart reikia gerai išskalauti burną vandeniu, bet nepulti valyti dantų su pasta. Mat emalis šiuo metu labai pažeidžiamas, galima dantims dar labiau pakenkti. Juos valyti derėtų po gero pusvalandžio.
4. Besilaukiančiai mamai rekomenduojama valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, pieno produktų, žuvies, liesos mėsos, mažiau perdirbto, konservuoto maisto. Labai svarbūs motinos mityboje vitaminai D, A, B, C, fosforo ir kalcio santykis. Jei moters maisto racione yra pakankamai kalcio, kurį gauna vaisius, ji kalcio nepraranda. Puikiausias desertas- sūris. Jis stabdo ėduonies susidarymą, nes savo sudėtyje turi didelį kalcio ir fosforo kiekį.
5. Reguliariai lankytis ir nepraleisti vizitų pas gydytoją odontologą.
6. Atkreipti dėmesį į dantenų pokyčius nėštumo metu. Pastebėjus dantenų uždegimo simptomus, apsilankyti pas burnos higienistą.
7. Kosmetines dantų gydymo procedūras, kurios nėra svarbios ir skubios (pvz: dantų balinimas) atidėti po gimdymo.
8. Idealu, kai moteris dar prieš planuodama nėštumą yra susigydžiusi dantis bei profilaktiškai lankosi pas burnos priežiūros specialistus.

Tinkamiausias laikas odontologinėms procedūroms nėštumo metu yra antras nėštumo trimestras (4- 6mėn.). Gydytis pirmame trimestre nerekomenduojama, kad būtų sumažinta bet kokia galima rizika pakenkti vaisiui. (Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius formuojasi visi pagrindiniai vaisiaus organai, ir šis laikotarpis yra pats svarbiausias vaiko vystymuisi). Trečias trimestras taip pat netinkamas, nes odontologinė kėdė mamai nepatogi. Kai gulima ant nugaros spaudžiama vena, taip gali sutrikti kraujo cirkuliacija, o dėl patirto streso atsiranda priešlaikinio gimdymo grėsmė.